Šiemet dviejų Kauno universitetų pagrindu įkurtas Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) pertvarkai panaudos Europos Sąjungos paramos lėšas. Šiandien, gruodžio 6 d., 14 val., Švietimo ir mokslo ministerijoje pasirašoma trišalė projekto „Studijoms reikalingos infrastruktūros, bazinės įrangos atnaujinimas kuriant Lietuvos sveikatos mokslų universitetą“ finansavimo ir administravimo sutartis. Šiam projektui skiriama 42,5 mln. litų ES struktūrinių fondų ir 7,5 mln. litų iš nacionalinio biudžeto lėšų. Sutartį pasirašys švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, LSMU rektorius Remigijus Žaliūnas ir Centrinės projektų valdymo agentūros direktorius Viktoras Sirvydis.
Švietimo ir mokslo ministerija primena, kad Vyriausybė yra patvirtinusi tvarką, pagal kurią valstybė grąžins už studijas sumokėtus pinigus geriausiems už mokslą mokantiems bakalauro ir vientisųjų studijų studentams, pradėjusiems studijuoti 2009 m. ir vėliau. Kompensacijų skaičius bus nustatytas pagal valstybės finansuojamų vietų skaičių ir gali siekti iki 10 proc. studijų krepšelių skaičiaus. Atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes numatoma, kad kitais metais kompensacijas gaus apie 3 proc. geriausiai besimokančiųjų šiemetinių antrakursių. Kompensavimą vykdys Valstybinis studijų fondas pagal aukštųjų mokyklų pateiktus geriausių studentų sąrašus.
Projektas „Renkuosi verslą" kviečia 10-12 klasių moksleivius bei gimnazistus, sužinoti įdomių faktų apie verslą, išbandyti savo gebėjimus valdyti įmonę, suprasti, kaip teisingai priimti verslo sprendimus, susitikti su garsių įmonių vadovais. Ar esi kada galvojęs apie savo ateitį? Ar kada galvojai apie galimybę valdyti verslo įmonę? Jei tau tai idomu - išbandyk. Konkursas „Renkuosi verslą" tiems kurie nori išbandyti save versle. Ateities pradžia, čia jauni, neturintys verslo patirties, išbandys įgūdžius valdyti įmones, dalyvauti derybose, priimti strateginius sprendimus.
Valstybinė ligonių kasa viešai neteikia duomenų, kiek studentų Lietuvoje draudžiami Privalomuoju sveikatos draudimu (PSD). Neviešinama ir tai, kiek toks studentų draudimas kasmet kainuoja valstybei. Nepaisant to, studentų atstovams teigiama, jog drausti studentus, nepaisant amžiaus ir studijų formos, per brangu. Dėl viso to Lietuvos studentų sąjunga šiandien raštu kreipėsi į Valstybinę ligonių kasą.
Gruodžio 5-13 d. Lisabonoje vyksiančiose „EuroSkills“ profesinio meistriškumo varžybose dalyvaus šeši mokiniai bei studentai iš Vilniaus automechanikos ir verslo mokyklos, VŠĮ Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centro ir Vilniaus kolegijos. Tai geriausiai šalies ir tarptautiniuose konkursuose pasirodę kirpėjų, floristikos, mechatronikos ir automobilių remonto profesijų jaunieji atstovai. Varžybose teisėjaus ir mūsų šalies ekspertai – geriausi Lietuvos profesijos mokytojai.
Trečdalis studentų neteikia apeliacijų nenorėdami konfliktuoti su dėstytojais bei bijodami sulaukti neigiamų pasekmių tolimesnių studijų metu, penktadalis studentų pasigenda aukštųjų mokyklų apeliacinių komisijų objektyvumo bei laiko jas labiau šališkomis, bei tik 33 proc. visų teiktų apeliacijų yra patenkinama – tokias išvadas padarė Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) išanalizavusi apeliacijų bei prašymų nagrinėti ginčus pateikimo mastus, pagrindinius aspektus, studentų požiūrį į apeliacinių ir ginčų nagrinėjimo komisijų veiklą.
Nuo vasario mėn. VU Komunikacijos fakultete pirmieji penki studentai pradės studijuoti Tarptautinės komunikacijos magistrantūros programą anglų kalba. Daugiau kaip dešimtmetį fakultete ši programa dėstoma lietuvių kalba. „Tai – viena populiariausių magistrantūros studijų programų ne tik Fakultete, bet ir visame universitete. Senokai svarstėme, kaip programą padaryti patrauklią ne tik lietuviams, todėl su kolegomis ši užsienio nutarėme suvienyti pajėgas ir sukurti šią programą ir anglų kalba,“ – teigia VU Komunikacijos fakulteto Studijų reikalų prodekanė doc. dr. R. Matkevičienė.
Švietimo ir mokslo ministerija inicijuoja valstybės poreikiams svarbių specialybių – žemės ūkio ir veterinarijos, fizinių ir technologijos mokslų studijų programų – populiarinimą. Šios misijos imsis 27 aukštosios mokyklos, kurių pateiktiems projektams Švietimo ir mokslo ministerija skiria finansavimą. 10 universitetų ir 17 kolegijų paskirstyta 600 tūkst. litų, šios lėšos bus panaudotos informacinėms kampanijoms apie valstybei svarbias ir darbo rinkai reikalingas studijas.
Švietimo ir mokslo ministras patvirtino 2011 m. brandos egzaminų, kalbų ir kompiuterinio raštingumo įskaitų bei pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo tvarkaraščius. Brandos egzaminų sesija kitais metais prasidės anksčiau – gegužės 7 d., šeštadienį, vokiečių kalbos egzaminu. Šio mėnesio šeštadieniais bus rengiami ir kiti užsienio kalbų – anglų, prancūzų ir rusų egzaminai. Paskutinis valstybinis chemijos brandos egzaminas bus laikomas birželio 16 d., o pakartotinė sesija baigsis liepos 8 d. mokykliniu lietuvių kalbos egzaminu. Visiems abiturientams privalomas lietuvių kalbos egzaminas bus surengtas kaip įprastai – birželio 1 d.
Vos prieš savaitę visus besimokančiuosius universitetuose, kolegijose ir kitose šalies mokslo įstaigose sveikinome su lapkričio 17–ąja – Tarptautine studentų diena. Šia proga, kaip niekada, atsirado poreikis pakalbėti apie aukštąjį mokslą, neseniai praūžusią jo reformą ir, aišku, jos labiausiai paliestą visuomenės grupę – studentus, kurie dar visai neseniai vieningai Lietuvos valdančiųjų klausė – ar vis dar reikalingas Lietuvai aukštasis mokslas?
