„Lietuvoje gera gyventi, čia – Europa, kur gali rasti darbą tarptautinėje įmonėje su didelėmis galimybėmis, ir aplinka, kurioje malonu dirbti“, – sako Kauno technologijos universiteto (KTU) Informatikos fakulteto studentas Kamoliddinas Mirzoevas. Šią vasarą vaikinas atliko praktiką tarptautinės įmonės „Nasdaq“ Technologijų ir verslo kompetencijų centre Vilniuje. Tai – ne pirmoji iš Tadžikijos atvykusio studento praktika Lietuvoje.
Iki 2016 metų Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių pabaigos likos vos kelios dienos – iškilminga uždarymo ceremonija vyks rugpjūčio 21 d. Kauno technologijos universiteto (KTU) Sporto centro renginių ir pardavimų vadovas, lektorius Mindaugas Dubosas tiki šiuolaikinės penkiakovės Lietuvos atstovų sėkme bei džiaugiasi magistranto irkluotojo Žygimanto Gališanskio debiutu olimpiadoje.
Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) istorikas prof. dr. Juozas Skirius išleido knygą „Lietuvos valdžios ryšiai su JAV lietuviais 1926–1940 metais: suartėjimo kelių paieškos“. Knygoje autorius pasakoja apie Lietuvos ir išeivijos itin komplikuotų santykių raidą, analizuoja Lietuvos valdžios tikslus, priežastis, pastangas, priemones, būdus ir formas, siekia suartėti su užsienio lietuviais ir išryškinti skirtingus JAV lietuvių organizacijų ir įtakingų veikėjų požiūrius į suartėjimą su Lietuva, jo prielaidas ir konkrečius veiksmus. Knygoje bandoma atkreipti dėmesį į tai, kokį poveikį JAV lietuviai padarė Lietuvos vidaus ir užsienio politikai.
Studentai, plušantys statybų aikštelėje, dėstytojai, kovojantys dėl laboratorinės įrangos, karinių bunkerių sprogdinimai ir paskaitos, vykusios apleistų fortų pastatuose – tai ilgametį Kauno politechnikos instituto (dabar – KTU) Statybinių medžiagų katedros vedėją Juozą Deltuvą aplankę prisiminimai, prakalbus apie Universiteto Studentų miestelio įsikūrimo istoriją.
Elektroninių pratybų kūrėjai skaičiuoja, kad šiemet Lietuvoje elektronines pratybas naudos 4 kartus daugiau mokyklų, nei praėjusiais mokslo metais. Prekybininkai pastebi, kad mokymosi skaitmenizavimas daro įtaką ir apsipirkimui prieš rugsėjo pirmąją. Vis jaunesniems mokyklinukams perkami išmanūs įrenginiai, daugiau dėmesio skiriama mokymosi vietos įrengimui namuose.
Artėjant mokslo metų pradžiai, į mokyklas vaikus išleidžiantys tėvai skirstosi į dvi barikadų puses. Vieni skuba mokyklinuko kuprinę sukrauti iki rugsėjo 1-osios, kiti kantriai laukia, kol praėjus bumui mokykliniams reikmenims bus pradėtos taikyti nuolaidos, tad prieš mokyklą įsigyja tik pačias būtiniausias priemones. Kasmet aktyvėjančios elektroninės prekybos atstovai tvirtina taip pat jaučiantys tėvų ir mokyklinukų antplūdį, tačiau priešingai nei fizinėse parduotuvėse, pas juos į krepšelį vis dažniau keliauja ne tik pieštukai ir kuprinės, bet ir kompiuteriai, planšetės. Telekomunikacijų pramonės asociacijos (CTIA) tyrimų duomenimis, tarp mokyklai vaiką ruošiančių tėvų net 45 proc. planuoja ar jau yra vaikui nupirkę mobilųjį įrenginį, skirtą mokymuisi.
Vertimas yra greičiausiai auganti karjeros sritis Jungtinėse Valstijose, kurios yra pati didžiausia vertimo industrijos rinka. JAV analitikai prognozuoja, kad nuo 2010 iki 2020 metų ji paaugs 42 proc. Europoje vertimo paslaugų rinka nuo 2008-ųjų auga kasmet vidutiniškai po 5 proc. „Nepaisant nuolat tobulinamo mašininio vertimo, vertimo specialistų poreikis auga. Tai ypač aktualu Lietuvoje, nes vertimo programoms versti į lietuvių kalbą ypač sudėtinga dėl jos specifikos“, – teigia Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų (KTU SHMMF) docentė Ramunė Kasperavičienė.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) studentė Julija Semenenko ir Kauno technologijos universitete (KTU) studijuojanti Miglė Aurėja Mickonytė jau šią savaitę pradėjo stažuotę Kalifornijoje esančiame NASA Ames mokslinių tyrimų centre, kur praleis 10 savaičių.
Jos gavo unikalią galimybę padirbėti viename didžiausių aeronautikos ir kosmoso tyrimų centrų pasaulyje, laimėjusios Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) paskelbtą konkursą.
Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos instituto mokslininkai kartu su kolegomis iš Suomijos, Airijos, Prancūzijos ir Ukrainos bus atsakingi už Ukrainos doktorantų rengimo sistemos tobulinimą. Projektui, kuriuo siekiama struktūrizuoti ir gerinti doktorantūros studijas penkiose aukštojo mokslo srityse, skirta beveik 1 mln. eurų.
„Kiekybės ir kokybės santykis“, – bendrojo priėmimo pirmojo etapo rezultatus apibendrina Kauno technologijos universiteto (KTU) studijų prorektorė Jurgita Šiugždinienė. Nors sutartis pasirašiusiųjų pirmajame etapo buvo daugiau nei pernai, tačiau vidutinis konkursinis balas išliko stabilus, studijų sutartis pasirašė daugiau šimtukininkų, buvo išlaikyta stojamojo balo kartelė. J. Šiugždinienės teigimu, tai rodo, jog KTU pasirinko didesnių gabumų, geresnius akademinius rezultatus turintys jaunuoliai.
