Lietuvos studentų sąjunga (LSS) kritiškai vertina šiais metais pirmą kartą Lietuvoje organizuotą bendrąjį priėmimą į meno srities studijas ir ragina jį tobulinti. Pastabų studentų atstovai žeria ne tik prastai koordinuotai informacijos sklaidai apie priėmimą, bet ir taisyklėms, kuriomis apibrėžta stojimo egzaminų ar testo užduočių rengimo, stojančiųjų apeliacijų teikimo, nagrinėjimo tvarka. Kaip viena labiausiai ginčytinų įvardijama taisyklė, pagal kurią nors vienos egzamino ar testo užduoties neįvykdęs arba gavęs nulio balų įvertinimą stojantysis iškart laikomas neišlaikiusiu viso stojamojo egzamino ar testo.
Lietuvos universitetai tik vakar po papildomos atrankos surinko visus studentus mokytis valstybės finansuojamose vietose. Kolegijos nesurinko. Kodėl? Įvykdyta reforma. Anot “Vakaro žinių” kalbintų ekspertų, Švietimo ir mokslo ministerija šiemet pakeitė studijų finansavimo tvarką, bet nesugebėjo tos tvarkos sureguliuoti. Abejojantys, ar paklius į valstybės mokamas vietas, abiturientai iki šiol nesulaukė ministerijos derybų su bankais rezultatų dėl paskolų mokslui palūkanų.
Bendrasis priėmimas į šalies aukštąsias mokyklas baigėsi - pirmadienį 14 valandą aukštosios mokyklos pradėjo pasirašinėti sutartis su naujai pakviestaisiais užimti valstybės finansuojamas vietas. Tikslus laimingųjų skaičius paaiškės savaitgalį. Klaipėdos universiteto (KU) priėmimo komisijos sekretorius Jonas Bukantis teigė, kad ir po papildomo priėmimo ne visos valstybės finansuojamos vietos KU bus užpildytos, tačiau tikslus jų skaičius bus žinomas tik savaitgalį, baigus pasirašinėti sutartis su jaunuoliais.
Švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus gegužės 14 d. įsakymu pakeista stojimo į aukštąsias mokyklas tvarka talžo jaunųjų talentų viltis ir lūkesčius. Geriausiai stojamuosius egzaminus Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA) išlaikę abiturientai liko už borto, nes ŠMM nutarė, kad scenoje vaidinti ir groti privalo “diplomas”, o ne talentas.
Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) primena, jog visi Lietuvos Respublikos studentai (kuriems per 18 metų) taip pat dieninių skyrių studentai, studijuojantys ES šalių aukštosiose mokyklose, TURI UŽSIREGISTRUOTI teritorinėse ligonių kasose dėl privalomojo sveikatos draudimo.
Šiandien, rugpjūčio 5 d. skelbiamas papildomas bendrasis priėmimas į aukštąsias mokyklas. Stojantieji galės pretenduoti į 270 valstybės finansuojamų vietų universitetuose ir 2722 kolegijose. Prašymai dalyvauti papildomo priėmimo konkurse priimami nuo rugpjūčio 5 d. 13 val. iki rugpjūčio 8 d. 14 val. Prašymus pateikti galima bet kuriame iš bendrojo priėmimo punktų.
Kolegijos nesurinko planuotų 10 tūkst. studentų. Bemaž 2 tūkst. krepšelių liko neišdalyta. Pasak Vilniaus kolegijos (VIKO) direktoriaus Gintauto Bražiūno, dėl to kalta Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM), neleidusi priimti daugiau studentų, bei tvarka, leidusi universitetams grobti studentus.
Aukštojo mokslo pertvarkai įsibėgėjant, keistis turės tiek šalies universitetai, tiek kolegijos. Studentų pasirinkimo nulemtas valstybės finansavimas, auganti konkurencija ne tik Lietuvoje bet ir tarptautiniu mastu klestėti leis dinamiškoms, realią veiklos kokybę puoselėjančioms bei skirtingus studijų dalyvių poreikius tenkinti sugebančioms aukštosioms mokykloms.
Lietuvos studentų atstovybių sąjunga stojimo į aukštąsias mokyklas rezultatus vertina kaip ženklą, jog aukštojo mokslo reforma nepasiekė vieno iš svarbiausių tikslų – sureguliuoti studentų pasiskirstymą tarp sektorių. Tam būtina peržiūrėti reformos metu įtvirtintus mechanizmus ir įtvirtinti valstybės strategijos įgyvendinimą užtikrinančias priemones.
Bendrojo priėmimo į kolegijas etape dalyvavo 12 367 stojantieji (pageidavimų studijuoti kolegijų studijų programas 2009-07-18 buvo kur kas daugiau – 23 033, tačiau po priėmimo į universitetų studijų programas nemaža stojančiųjų buvo pakviesti į universitetus ir tuos kvietimus priėmė, dėl to stojančiųjų į kolegijas gerokai sumažėjo).
