Vyriausybė patvirtino 2009 m. valstybės finansuojamų antrosios pakopos (magistro), trečiosios pakopos (doktorantūros, meno aspirantūros) ir laipsnio nesuteikiančių studijų programų (rezidentūros, edukologijos), į kurias priimami studentai, vietų skaičių pagal mokslo ir studijų kryptis. Iš viso numatoma finansuoti per penkis tūkstančius vietų.
Tam, kad Lietuvoje studijos taptų prieinamesnės neįgaliesiems, būtina sudaryti sąlygas neįgaliųjų studentų aktyvumui. Taip pat svarbu stiprinti bendradarbiavimą tarp bendrojo lavinimo ir aukštųjų mokyklų, nevyriausybinių organizacijų ir valdžios institucijų bei ieškoti papildomų finansavimo šaltinių. Viena pagrindinių kliūčių neįgaliesiems įsitraukti į studijų procesą – vyraujantis požiūris, kad neįgalusis žmogus yra išskirtinis, reikalaujantis užuojautos ir paramos.
Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) prašo Švietimo ir mokslo ministro paaiškinti, kuo remiantis buvo patvirtinta nuostata, jog studentai valstybės remiamų paskolų palūkanas mokės dar studijuodami. LSAS nuomone, tokia tvarka yra ne tik blogesnė nei dabar galiojanti, bet ir nebuvo pateikta rengiant paskolų sistemos gaires ar poįstatyminius teisės aktus.
Lietuvos aukštojo mokslo projektai, susiję su Lietuvos mokslo ir studijų reforma, per artimiausius šešerius metus sulauks 500 mln. Lt finansinės paramos iš Europos Sąjungos. Šį mėnesį startuoja Nacionalinė studijų programa, kurios rėmuose šalies universitetai ir kolegijos galės pretenduoti į ES struktūrinių fondų lėšas studijų kokybei gerinti, valdymui modernizuoti, studijų prieinamumui plėsti ir kitiems tikslams.
Keturi Seimo nariai ruošiasi kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT), norėdami išsiaiškinti, ar dalis priimto Mokslo ir studijų įstatymo straipsnių neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Kreipimosi iniciatoriams labiausiai kliūva studentų rotacijos, universitetų autonomijos aspektai.
"Žinių radijo" laidoje "Švietimo ir mokslo naujienos" Agnė Skamarakaitė kalbino Švietimo ir mokslo ministerijos Ekonomikos departamento direktorė Eglė Radėnienė.
Birželio 4 d. 9 val. dešimtokams prasideda pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas. Pirmasis vyks gimtųjų kalbų (baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių) raštu žinių patikrinimas. Šiais metais mokiniams organizuojamas pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas šių dalykų: lietuvių kalbos (gimtosios), lietuvių kalbos (valstybinės), baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių kalbų ir matematikos.
Į „Balsas.lt“ video studiją pakviesta Švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė teigė, jog kai kurių Seimo narių ir kalbininkų pasipiktinimas dėl eksperimento, kurio metu atskiri dalykai moksleiviams dėstomi užsienio kalbomis, yra nepagrįstas. Viceministrė teigia, kad jokios grėsmės lietuvių kalbai nekyla.
Panevėžio miesto savivaldybės taryba patvirtino naują studijų ir mokslo rėmimo tvarką. „Ankstesnė tvarka buvo patvirtinta 2007 metais, ja apibrėžti pagrindiniai studijų rėmimo principai. Tačiau nemažai gana svarbių nuostatų dėl paraiškų teikimo, finansavimo tvirtino Studijų ir mokslo rėmimo taryba, tuo tarpu dokumentus finansavimui gauti - Socialinės paramos skyrius. Dabar visos nuostatos patvirtintos vienu - Savivaldybės tarybos - sprendimu, nustatyta atsiskaitymo už suteiktą finansavimą tvarka.
Negalia nėra kliūtis tapti Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) bendruomenės nariu. Šiuo metu jame studijuoja 82 judėjimo, regos, klausos negalių turintys studentai bei sergantieji lėtinėmis ligomis, keliolika jų - turintys sunkią judėjimo negalią. „Nuo pat VDU atkūrimo siekiame atsižvelgti į individualius poreikius, sudaryti vienodas sąlygas visiems studentams. Jau 17 metų universitete vykdoma jaunuolių su fizine negalia integracijos į visuomenę programa", - teigia VDU studijų prorektorius prof. Jonas Ruškus.
