Nuo sausio 15 dienos pasibaigus pirmajam bakaluro paraškų priėmimo etapui Didžiojoje Britanijoje, norintieji ten studijuoti užplūdo įstaigas, rengiančias IELTS egzaminui. Mat tai bene vienintelis svarbesnis reikalavimas, kad užsieniečiai studentai, tarp jų ir lietuviai, magistrantūrą galėtų studijuoti Jungtinės Karalystės ar kitų šalių universitetuose.
Šiemet net keturi valstybiniai abitūros egzaminai vyks keturis gegužės šeštadienius iš eilės. Nors Švietimo ir mokslo ministerija tikina, kad toks egzaminų tvarkaraštis buvo suderintas su mokyklomis, tačiau nemažai pedagogų piktinasi, kad iš jų bus atimti laisvadieniai. Be to, šiemet pirmą kartą užsienio kalbų egzaminai vyks dar nepasibaigus mokslo metams, kai metiniai įvertinimai dar nebus išvesti. Tad diskutuojama, ar ne per daug abiturientams bus streso - ir ruoštis egzaminams, ir stengtis pasigerinti trimestro pažymį. Keista ir tai, kad neturėdami metinio įvertinimo mokiniai galės laikyti egzaminą, nors iki šiol egzaminus galėdavo laikyti tik tie mokiniai, kurie turėdavo teigiamą metinį įvertinimą.
Nors Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai akcentuoja, kad korepetavimas nėra sveikintinas reiškinys, o visos reikiamos žinios mokiniui suteikiamos mokykloje, vis daugiau tėvų moka pedagogams už papildomą vaiko rengimą. Pastaruoju metu ypač padaugėjo mokinių, kurie ruošiasi tarptautiniam anglų kalbos egzaminui. "Ąžuolyno" gimnazijos vienuoliktokė Guoda Juškevičiūtė pasakojo, kad didžioji dalis jos klasiokų samdo korepetitorius. Yra ir tokių, kurie jų turi net po tris.
Šiemet aukštosiose mokyklose po pavasario egzaminų sesijos vyks pirmoji studentų rotacija – bus peržiūrimas valstybės finansavimas prieš dvejus metus įstojusiems studentams. Antrakursiai, kurių akademiniai rezultatai bus gerokai prastesni negu bendrakursių, praras studijų krepšelius. Jų vietos atiteks už studijas mokėjusiems geriausiems to paties kurso studentams. Tokią rotacijos tvarką numato 2009 m. priimtas Mokslo ir studijų įstatymas.
Darbo skelbimų tinklalapis careercast.com paskelbė 200 geriausių 2011 metų darbų. Profesijų reitingas buvo sudarytas atsižvelgiant į tokius kriterijus: pajamos, karjeros prognozės, aplinkos veiksniai, stresas, fizinių sugebėjimų ir išvaizdos poreikis. „Dėl smarkiai išaugusios „iPod“ grotuvų, išmaniųjų telefonų, planšetinių kompiuterių ir kitų prietaisų paklausos į pirmąją vietą pakilo programinės įrangos kūrėjo profesija, – skelbiama oficialiame pranešime. – Blogiausiai vertinami paprastų darbininkų purvini, pavojingi ir daug streso keliantys darbai, kaip tai parodė Meksikos įlankoje nutikusi naftos išsiliejimo nelaimė.“
Vieno seno filmo herojus entuziastingai sakė, kad egzaminas – šventė, bet tikrai ne visi studentai ir moksleiviai jam pritartų. Noras per kuo trumpesnį laiką išmokti kuo daugiau ir baimė, kad nuo būsimo įvertinimo priklauso daug kitų dalykų, skatina jaunus žmonės griebtis įvairiausių gudrybių. Be pasakojimų apie kavą ir įvairių budrumo receptų, studentai vieni kitiems patarinėja, kad mokymosi kokybę neva pagerina ir sėdėjimo prie knygų laiką prailgina antidepresantai, vaistai, skirti gydyti Alzheimerio ligą, ir net amfetaminas.
Vyriausybei pritarus LR Sveikatos draudimo įstatymo pataisoms, iš privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis draudžiamų asmenų sąrašo būtų eliminuojami ne tik ištęstinę, vakarinę ar neakivaizdinę studijų formą pasirinkę, bet ir iki 2009 m. į aukštąsias mokyklas įstoję bei dienine studijų forma studijuojantys asmenys, kurie pagal šiuo metu galiojantį Įstatymą yra draudžiami valstybės lėšomis.
Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) įgyvendinto IV-ojo tarptautinio „Eurostudent“ tyrimo duomenimis studentų uždirbamų lėšų pakaktų padengti vos 36 proc. mėnesio išlaidų, studentai mokymuisi skiria ketvirtadaliu mažiau laiko nei numatyta studijų programose ir tik 46 proc. studentų studijos yra svarbesnės nei kita veikla. Tarptautinis tyrimas „Eurostudent“ kas trejus metus vykdomas 25-iose Europos šalyse, siekiant atskleisti pagrindines Europos studentų socialines ir ekonomines aplinkybes, studentų gyvenimo sąlygas, mobilumo, studijų kokybės bei kitus aspektus.
Sausio 15 dieną švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius dalyvavo Širvintų r. Musninkų Alfonso Petrulio gimnazijos inauguracijos iškilmėse. Širvintų rajono savivaldybės tarybos sprendimu, lietuviškai Musninkų vidurinei mokyklai gimnazijos statusas suteiktas gruodžio 20 dieną. Musninkų gimnazijai taip pat suteiktas kunigo Alfonso Petrulio vardas. A. Petrulis (1873 08 04–1928 06 28) – Lietuvos nepriklausomybės akto signataras, lietuviškų mokyklų ir draugijų steigėjas, paskutiniais savo gyvenimo metais dirbo Musninkuose.
Alfredas Bumblauskas, bene žinomiausias istorikas Lietuvoje – labai užimtas žmogus. Tuo teko dar kartą įsitikinti pusvalandį laukiant Vilniaus universiteto profesoriaus lašnojant lietui, o studentams vis niekaip nepaleidžiant dėstytojo. Juk istorija – pilna klausimų, o studentams rašant darbus, kaip paaiškėjo, jų tik daugėja. Galiausiai išsiderame 15 minučių interviu ir kalbiname žymųjį istoriką apie jaunas dienas, dėstytojo patirtį, darbą televizijoje ir kitus jo gyvenimo tarpsnius. Atsisveikinęs A. Bumblauskas nuskubėjo į kitą susitikimą.
