Tai, kuo pastaruoju metu domisi dauguma Lietuvos gyventojų - pedofilijos byla, Irmos Jurgelevičiūtės skandalai etc., - pasak istorijos mokytojų, neturi šansų patekti į istorijos vadovėlių puslapius. Nors Lietuvos istorija moksleiviams nėra pats įdomiausias dalykas (juos labiau traukia senosios civilizacijos ar karvedžių asmenybės), televizijų rodomais niekais jie nesidomi visai, o kur kas noriau aptarinėja šiandien priimtų įstatymų galimas pasekmes Lietuvai.
Šiuo metu posakis „dirbantis studentas“ įgauna kitą prasmę. Anksčiau jis kėlė daugiau asociacijų su nepareigingais ir į studijas neatsakingai žvelgiančiais žmonėmis, o dabar dažniau tokiu „terminu“ pavadinamas žmogus, kuris stengiasi išlaikyti save dirbdamas ir siekti mokslo. Kol ekonomistai neskuba pranašauti geresnių laikų Lietuvos ekonomikai, o darbo biržoje ir toliau ilgėja eilės, sociologai sako, kad darbas studijuojančiam žmogui pamažu tampa būtina jo išgyvenimo sąlyga.
„Lietuviška Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) sistema nepagrįstai eliminuoja tuos studentus, kuriems valstybės garantuojama sveikatos apsauga gali būti itin reikalinga“, - teigia Studentų atstovai.
Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius patvirtino studentų, priimamų 2011 metais į aukštąsias mokyklas, normines universitetinių ir koleginių studijų kainas. Lėšos, kurias už pirmakursių rengimą valstybė skirs aukštosioms mokykloms, liks tokios pačios, kaip ir pernai. Norminė studijų kaina siejama su bazine socialine išmoka (130 Lt) ir bazine mėnesine alga, kuri šiemet nesikeitė (kaip ir pernai – 122 Lt).
Nustatyti kriterijai, kuriais vadovaujantis stojantieji bus priimami į aukštųjų mokyklų pirmosios pakopos (universitetų bakalauro ir koleginių profesinio bakalauro studijų) bei vientisųjų studijų valstybės finansuojamas vietas, ir geriausiųjų eilės formavimo principai. Šios taisyklės išdėstytos Geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilės sudarymo 2011 m. tvarkos apraše, kurį patvirtino švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.
Apie studentų kišenėse švilpaujančius vėjus yra sukurtas ne vienas anekdotas, bet panašu, kad jų daugės ir studentų pečius prislėgusių paskolų tematika. Šiemet Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai su bankais sudarė 5368 valstybės remiamų paskolų sutartis už 26,5 mln. litų, o 17 proc. pasirašytų paskolų sutarčių buvo sudaryta eurais. Vidutinės šį rudenį suteiktos paskolos suma siekė 4941 litą.
Ligonių kasos vis gauna klausimų dėl moksleivių, kuriems sukako 18 metų, privalomojo sveikatos draudimo. Kartais už gydymo įstaigoje suteiktas paslaugas sunegalavusio moksleivio paprašoma sumokėti, kadangi Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) informacinėje duomenų bazėje nėra duomenų apie moksleivio draustumą.
Siekiant geresnės ugdymo kokybės Lietuvos mokyklose svarbu išgirsti ir mokinių balsą. Ugdymo plėtotės centras, vykdydamas projektą „Mokymosi krypties pasirinkimo galimybių didinimas 14-19 metų mokiniams, II etapas: gilesnis mokymosi diferencijavimas ir individualizavimas, siekiant ugdymo kokybės, reikalingos šiuolaikiniam darbo pasauliui“, surengė diskusiją „Ko reikėtų šiandien mokytis mokykloje“. Diskusijoje dalyvavo projekto mokyklų mokinių komandos ir mokytojai iš Tauragės, Pabradės ir Mažeikių, Švietimo ir mokslo ministerijos ir aukštųjų mokyklų atstovai, Ugdymo plėtotės centro darbuotojai.
Nuo 2011 metų per brandos egzaminų sesiją kiekvienas, laikęs valstybinį egzaminą, kurio užduotis sudarys ir atsakymų lapai, galės išsinešti savo užduoties sąsiuvinius. Tie, kurie valstybinį egzaminą išlaikys anksčiau, pasibaigus egzaminui užduočių sąsiuvinius per valandą galės atsiimti iš egzamino centro administratoriaus.
Nuo 2011 metų per brandos egzaminų sesija kiekvienas, laikęs valstybinį egzaminą, kurio užduotis sudarys ir atsakymų lapai, galės išsinešti savo užduoties sąsiuvinius. Tie, kurie valstybinį egzaminą išlaikys anksčiau, pasibaigus egzaminui užduočių sąsiuvinius per valandą galės atsiimti iš egzamino centro administratoriaus.
