Studijų proceso organizavime daugiau kaip pusę studentų (57 proc.) savarankiškoms studijoms per dieną skiria 1-3 val., dėstytojai rengdamiesi paskaitoms susiduria su laiko trūkumu, trečdaliui studentų paskaitų medžiaga yra padiktuojama bei kas trečias dėstytojas ir studentas pripažįsta, jog nepakanka literatūros lietuvių kalba. Tokie rezultatai paaiškėjo Lietuvos studentų atstovybių sąjungai (LSAS) atlikus tyrimą apie pagrindinius studijų proceso organizavimo aspektus: dėstytojų bei studentų pasiruošimą paskaitoms, akademinių grupių požiūrį į taikomus metodus paskaitų metu, studijų pasiekimų vertinimo būdus bei literatūros naudojimo galimybes.
Apie 10 tūkstančių mokinių, maždaug ketvirtadalis iš kaimo vietovių, ateinančius aštuonis mėnesius galės dalyvauti naujų neformaliojo ugdymo programų veikloje, kuri ugdo socialinius įgūdžius, visuomeniškumą, emocinį atsparumą, paaugliams padeda atskleisti savo tapatybę. Programas parengė penkios Lietuvos organizacijos, įgyvendinančios Europos socialinio fondo ir Lietuvos biudžeto lėšomis finansuojamą projektą „Neformaliojo švietimo paslaugų rėmimo sistemos sukūrimas savivaldybėse“ (TAPK). Švietimo ir mokslo ministerijos inicijuotą projektą administruoja Švietimo mainų paramos fondas.
Švietimo ir mokslo ministerija siūlo keisti bendrojo lavinimo programas vyresniųjų klasių moksleiviams. Su pedagogais aptarus visus privalumus ir trūkumus, planuojama, kad pagal naujas programas mokiniai pradės mokytis jau nuo kitų metų rugsėjo, praneša LTV.
Studentai pasigenda inovatyvių būdų bei priemonių studijuoti ir mokytis. Lietuvoje ir kitose Europos valstybėse per mažai skiriama dėmesio į studentus orientuoto mokymo modeliui įtvirtinti (angl. k. „Student central learning“). Apie visa tai diskutuota š.m. spalį Liuvene (Belgija), vykusiame 20-ame Europos studentų konvente.
Viena pagrindinių priežasčių, kodėl Lietuvoje studijas baigusių studentų niekas nepriima dirbti – tai patirties trūkumas. Vien tik teorinės žinios, gautos aukštojoje mokykloje, nė kiek netenkina darbdavių. Pamatę, kad tavo CV skiltis „darbo patirtis“ yra tuščia, jie palinki gero kelio ir užtrenkia prieš nosį duris. Tokį savo elgesį darbdaviai dažnai pateisina tuo, kad negali mokėti pinigų tik teorines žinias turinčiam ir praktikoje nemokančiam jų pritaikyti „žaliam“ studentui. Darbdaviams reikia specialistų.
Siekdama sukurti kuo geresnes sąlygas tarptautinei protų apykaitai, Švietimo ir mokslo ministerija inicijavo keturšalį atsakingų institucijų susitikimą. Į jį sukviesti Švietimo ir mokslo, Užsienio reikalų, Vidaus reikalų ir Ūkio ministerijų atstovai tarėsi, kaip padaryti Lietuvą patrauklia aukštos kokybės studijų erdve ne tik lietuviams, bet ir užsieniečiams.
Studentų sąjunga informuoja, kad nuo spalio 22 iki lapkričio 9 dienos vyksta papildomų paraiškųpriėmimas socialinei stipendijai gauti. Studentai paraiškas drauge su reikalingais dokumentais turi pristatyti savo aukštosioms mokykloms. Paraiškas turi teisę teikti tiek valstybinių, tiek privačių aukštųjų mokyklų studentai. Į sąrašus įtraukiami studentai turintys teisępretenduoti į socialinę stipendiją, tinkamai dokumentus pateikę bei atitinkantys vieną iš nustatytų socialinių kriterijų.
Rengiamų vidurinio ugdymo bendrųjų programų aptarimas persikelia į regionus. Spalio 25–28 dienomis Vilniaus, Marijampolės, Klaipėdos ir Panevėžio savivaldybėse vyks apskritojo stalo susitikimai, kuriuose mokytojams, mokyklų vadovams, tėvams ir mokiniams bus pristatytos 11–12 klasių dalykinių programų naujovės, vyks diskusijos. Kartu bus tariamasi, kaip pakoreguoti brandos egzaminų programas bei atnaujinti ugdymo planus.
Geriausiems už mokslą mokantiems bakalauro ir vientisųjų studijų studentams valstybė grąžins už studijas sumokėtus pinigus. Vyriausybė patvirtino studijų kainos kompensavimo tvarką. Lėšos už studijas bus grąžinamos pagal 2009 m. priimtą Mokslo ir studijų įstatymą, kuriame numatyta kompensuoti studijų kainą pažangiausiems universitetų ir kolegijų studentams, besimokantiems valstybės nefinansuojamose studijų vietose.