Laikraščių išnešiojimas rytais savo mikrorajone, kaimynų šuns vedžiojimas, žolės pjovimas, lapų grėbimas ar sniego kasimas už simbolinį alygį – tokius papildomus darbus dirbančius moksleivius galima išvysti amerikiečių filmuose. Deja, tai, ko gero, užsieniečių gyvenimo idilės dalis, mat statistika skelbia, kad kas penktas darbingo amžiaus žmogus mūsų šalyje yra bedarbis: tokie „nerimti“ darbai kaip mat išgraibstomi, o Lietuvos moksleiviams, nusprendusiems pasiieškoti papildomo darbo ir užsidirbti kišenpinigių, apie tokią „lanksčią“ darbo rinką galima tik pasvajoti.
Po priėmimo į aukštąsias mokyklas likusias nepanaudotas menų studijoms skirtas grantų lėšas Švietimo ir mokslo ministerija nutarė skirti papildomoms studijų vietoms universitetuose finansuoti. Valstybės finansavimą gaus dar 55 menų studijų srities pirmakursiai. Į papildomas valstybės finansuojamas studijų vietas studentus priėmė Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Vilniaus dailės akademija, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Klaipėdos universitetas, Kauno technologijos universitetas, Šiaulių universitetas ir Vytauto Didžiojo universitetas.
Ar kam nors teko girdėti frazę, kad „šiuolaikinėse moderniose visuomenėse žurnalistikos ir integruotos komunikacijos specialybės tampa vis labiau reikalingos“? Kartais atrodo, kad mokantys kalbėti ir padėti susikalbėti profesionalai tampa pasaulyje labiausiai pageidaujami. Nesiruošiu prieštarauti teiginiui, kad sparčiai besikeičianti informavimo rinka, naujųjų technologijų skverbimasis į gyvenimą reikalauja ir visai kitokio tipo žiniasklaidos profesionalų, kurie savęs neapriboja vienos šalies įvykiais. Jie turėtų sugebėti ir kritiškai mąstyti, ir analizuoti šiuolaikinių Europos bei pasaulio šalių aktualijas. Jiems privalu mokėti dirbti ne tik tradicinės, bet ir naujosios interneto žiniasklaidos bendrovėse.
Rengti aukštos kvalifikacijos darbo rinkai reikalingų profesijų darbuotojus, mokymo įstaigų tinklą panaudoti optimaliai, o investicijas – efektyviai, – tokie tikslai keliami profesinio mokymo sistemoje pradėtai pertvarkai. Švietimo ir mokslo ministerijos parengtam pertvarkos projektui pritarė Vyriausybė. Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, šiandien pristatydamas jau pradėtas ir planuojamas permainas Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidiumo nariams, pabrėžė, kad pasirinktos krypties perspektyvumą patvirtina jau antri metai žymiai didėjantis skaičius stojančiųjų į profesines mokyklas, ir ypač – baigusių vidurinį mokslą.
Lietuvoje dar tik formuojasi tradicija, kai verslo įmonės remia aukštąjį mokslą ir gabiausius universitetų studentus. Bendradarbiaudami su universitetais verslininkai dairosi darbuotojų, tačiau dažnai parama apsiriboja tik stipendijų dalijimu. Remdamos aukštąsias mokyklas įmonės garsina savo vardą, tad kartais gali kilti įtarimas, ar verslas nesivaiko tik savo interesų.
Ironiškas juokelis, kad nėra to blogo, ko nesuvalgytų studentas, sunkmečių įgauna šiek tiek kitokią prasmę. Iš Druskininkų studijuoti į Vilnių atvykusi antrakursė Margarita gyvena studentų bendrabutyje, už kurį kas mėnesį reikia mokėti 150 litų, tai mažiausias mokestis, nes mergina gyvena triviečiame kambaryje. Merginos išlaidos transportui per mėnesį siekia apie 50 litų: 22 litus kainuoja nuolatinis bilietas važiavimui viešuoju transportu ir kartą per mėnesį mergina grįžta į gimtąjį miestą aplankyti tėvų.
Valstybinė biudžetinė įstaiga Klaipėdos universitetas pertvarkoma į viešąją įstaigą Klaipėdos universitetas. Anot Klaipėdos universiteto rektoriaus prof. habil. dr. Vlado Žulkaus, statuso pasikeitimas turėtų įvyki iki kitų metų vidurio. Nors teigiama, jog po pertvarkymo veiksiančiai viešajai įstaigai pereina visos pertvarkomos valstybinės biudžetinės įstaigos Klaipėdos universitetas teisės ir pareigos, tačiau V. Žulkus tokiam sprendimui nebuvo linkęs pritarti.
Siekdama tiksliau apibrėžti įgūdžių ir gebėjimų, kurie būtini vairuotojui ne tik išlaikyti vairavimo egzaminą, bet ir saugiai vairuoti, vertinimą, valstybės įmonė „Regitra“ pakeitė ir papildė vairavimo egzamino metu taikomus vertinimo kriterijus ir metodus.
Vakar Valstybinis studijų fondas paskelbė sąrašą tų studentų, kuriems siūloma sudaryti valstybės remiamų paskolų sutartis. Tai reiškia, kad šiame sąraše savo pavardę radę studentai jau gali eiti į vieną iš keturių Fondo nurodytų kredito įstaigų pasirašyti sutarties ir, priklausomai nuo to, kokios paskolos jie prašė, pinigai netrukus bus pervesti į aukštųjų mokyklų ar pačių studentų sąskaitas. Ekspertai pabrėžia, kad tai – pats paskutinis etapas prieš svarbų studentų atsakomybės patikrinimą, mat daugelis šių jaunuolių su tokiais rimtais finansiniais įsipareigojimais susidurs pirmą kartą.
Trečiadienį Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje (LAJM) kaip ir kiekvienais metais buvo pakrikštyti jūrininkų specialybę pasirinkę pirmakursiai. Šiemet krikštynų išbandymus turėjo ištverti 266 "fuksai", pasirinkę uosto ir laivybos valdymo, jūrų laivavedybos, uosto ir laivybos įmonių finansų bei laivų energetinių įrenginių eksploatacijos specialybes. Į krikštynas jie leidosi būtent pagal specialybę suskirstytomis grupėmis.
